Vėjo jėgainių statytojams nori išimtinių teisių

Seimas sutiko pavasario sesijoje svarstyti siūlymą leisti vėjo elektrinių plėtrą be žemės sklypų, greta kurių jos veiktų, savininko sutikimo ir atsisakyti draudimo įrengti saulės elektrines ant kultūros paveldu pripažintų pastatų, esančių saugomose teritorijose.

Pasak Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas inicijavusių parlamentarų konservatoriaus Justino Urbanavičiaus ir liberalo Romualdo Vaitkaus, šiuo metu vėjo ir saulės elektrinių plėtra per daug teisiškai reglamentuojama, todėl lėtėja. Seimo nariai projektu nori šią vėjo jėgainių plėtrą skatinti. Todėl jie siūlo vėjo elektrines laikyti valstybinės reikšmės objektais, kad joms statyti nereiktų gauti greta esančių sklypų savininkų sutikimo, už tai numatant kompensacijas. Jos būtų skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

„Vėjo elektrinių plėtra būtų priskiriama viešojo intereso atvejams. Dabar statant elektrines reikia gauti sutikimus savininkų tų sklypų, kurie patenka į sanitarinę zoną. Iš tikrųjų ne visuomet lengva tuos savininkus surasti. (...) Su nemaža dalimi įmanoma pasirašyti, tačiau likusieji pradeda derėtis, iškelia neadekvačias kainas ir stabdo elektrinių plėtrą“, – projekto motyvus parlamentarams paaiškino J. Urbanavičius.

Sanitarinėmis zonomis laikomos teritorijos aplink taršos šaltinius, kuriose vykdoma ūkinė veikla, gali daryti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Gintautas Kindurys abejojo, ar vėjo jėgainės gali būti priskirtos prie valstybinės reikšmės objektų, tokių kaip geležinkeliai ar dujotiekiai, kadangi jas plėtoja privatus verslas. G. Kindurio kolega frakcijoje Valius Ąžuolas pabrėžė, esą vėjo jėgainių statytojai neretai plėtrą vykdo neskaidriai ir tą stabdo tik su „pasityčiojančia“ 100–1000 eurų išmoka nesutinkantys kaimyninių sklypų savininkai. Jis klausė, ar projekto iniciatoriai nebuvo paveikti verslo atstovų.

Projektą teikę parlamentarai dar siūlo leisti įrengti saulės šviesos elektrines ant kultūros paveldu laikomų pastatų stogų ar fasadų, jei jie yra valstybiniuose parkuose, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ar biosferos rezervatuose. Pasak J. Urbanavičiaus, tam leidimą, įvertinus galimą žalą, duotų už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos. Kaip projekto aiškinamajame rašte nurodo jo iniciatoriai, būtina kelti ambicingesnius tikslus suvartoti ir pasigaminti daugiau elektros iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kad iki 2030 m. 50 proc. visos šalyje suvartojamos elektros būtų iš jų.

Toliau pataisos bus svarstomos Aplinkos apsaugos, Biudžeto ir finansų, Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetuose, parlamentas taip pat prašys Vyriausybės išvados ir Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo.

Eltos informacija